prieg — priẽg praep. su gen., dat., acc., instr. K; SD302, Q23,24,89, Vln5, OsG166, N, SchG279, Smn žr. 1 prie: I. 1. Prieg šali gyvenam Lzd. Ganėm prieg Matučio ravi Pls. Vienas prieg vienam, kiemas prieg kiemi lietuviai Dv. Prieg durim Zt. Prieg namo… … Dictionary of the Lithuanian Language
turėti — turėti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), ėjo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141, 182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L I. laikymui, laikymuisi žymėti. 1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
vienoks — 1 vienoks, ia ( i Kl) adj. (1) Š, DŽ, NdŽ, FrnW, vienoks, ia ( i Krtn) (1) NdŽ, Klp, Lkž, KlvrŽ, Pkl, vienoks, ià (3) Grd, Pj 1. D.Pošk, M, LL208, J.Jabl, ŠT46 toks pat ar labai panašus, vienodas: Vienoki sūdai, drabužiai, t. y. toks tas, toks… … Dictionary of the Lithuanian Language
viešas — 2 viẽšas, à adj. (4) Š, DŽ, NdŽ; L 1. LL200, Rtr, Dbg, Aru29(Dv), Pls, Nmč, Vrn, Žln, Grš, Šn visiems skirtas, visuomenės naudojamas: Viešas kelias SD64, N, J. Dar̃ ir mes arti viẽšo kelio būnam LKKIX 219(Dv). Ažu viẽšo kelio ir medžias Šlčn … Dictionary of the Lithuanian Language
privesti — privèsti, prìveda, prìvedė K; S.Dauk, LL23,154 1. tr. SD306, Q27, R, R21, MŽ, MŽ27, DŽ, NdŽ, KŽ visai arti atvesti: Močią prìveda až rankos in stalą Klt. Ana paprašė privèsti pri to šėpo, prìvedė pri to šėpo Akm. Kad reikia gert, prie stalo … Dictionary of the Lithuanian Language
žemas — 2 žẽmas, à adj. (4) K, LsB162, J, Rtr, BŽ294, Š, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, DūnŽ, PolŽ144 pršn. 2 aukštas. 1. SD198, SD194, Lex65, Q587, R, R268,325,383, MŽ, MŽ358,435, Sut, N, L, LL111, K.Būg, ŠT147, Rtr, ŽŪŽ14,152, KŽ, DrskŽ turintis nedidelį… … Dictionary of the Lithuanian Language
žinia — 1 žinià sf. (4) K, K.Būg, RŽ, LsB312, Š, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ, Adm, Antš; L, Šlč 1. pranešimas apie įvykius, apie reikalus, naujiena: Žinią duomi SD1118, R422, MŽ572. Žinios davimas SD1118. Žinia, girdėjimas SD398. Žinią duoti, pranešti, žodį duoti … Dictionary of the Lithuanian Language
apipjaustyti — iter. apipjauti. 1. SD223, R64, K, Dv aplink kiek nupjaustyti: Mėsas nuo kaulo apipjaustyk J. Duok alupką (pieštuką) appjaustyt (nudrožti) Mrp. | refl. tr.: Šitą obuolį gali valgyt, tik apsipjaustyk truputį Rm. 2. suraižyti: Vaikai stalą… … Dictionary of the Lithuanian Language
apreikšti — tr. SD197, Q552,312, R271, K 1. DŽ1 tam tikru būdu paskelbti, parodyti: Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu apreiškė žemei tekėjimą savo, užgaudė Varpas liepimu aiškiausiu V.Kudir. Kitą rytą anksti varpo balsas apreiškė miestui liūdną žinią Ašb.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apveizdėti — apveizdėti, apveizdi (àpveizdžia J), ėjo 1. tr. SD1111, SD207, Sut, D.Pošk, N, Rtr, Š apžiūrėti, apžvelgti, norint ką sužinoti, išsiaiškinti, su kuo susipažinti, ką patikrinti: Aš apveizdėjau visus pašalius J. | refl. tr., intr. D.Pošk, K, Š:… … Dictionary of the Lithuanian Language
